.JPG)
O ARROZ
O arroz é um velho amigo da humanidade. Originária da Ásia, essa planta aquática de delicados grãos brancos teve o seu cultivo iniciado possivelmente na Índia, há cerca de 5 mil anos. Por isso, o cultivo de arroz é considerado um dos mais antigos da história.
Hoje, o arroz é o segundo cereal mais produzido do mundo e a principal fonte de energia de metade da população mundial.
O cereal foi introduzido na Europa nos séculos VII e VIII, com a ocupação árabe de Espanha e Portugal. A partir daí, passou a ser conhecido em todo o continente.
Símbolo da fecundidade no Oriente, o arroz acompanha a saga dos recém-casados há séculos, tradicionalmente atirado sobre os noivos nas cerimónias religiosas.
Em Portugal, contrariamente à maioria dos países europeus, o arroz é uma das bases da alimentação da população, com um consumo anual per capita de cerca de 15 Kg. Sendo um pequeno produtor, Portugal importa 45% do arroz que consome.
A presença do arroz na culinária portuguesa é muito significativa, sendo considerado quase o acompanhamento obrigatório de peixe e carne. Como prato principal, encontram-se, poderemos dizer, centenas de variantes. São famosos o arroz de marisco, o arroz de pato, o arroz de feijão, o arroz de tomate, o arroz de legumes e mesmo o arroz de bacalhau que junta num só, dois dos mais tradicionais alimentos portugueses.
RYŽIAI
Ryžiai jau seniai žinomi ir naudojami žmonių. Kilęs iš Azijos šis vandeninis augalas baltomis granulėmis greičiauisiai buvo pradėtas kultivuoti Indijoje jau prieš maždaug 5 milijonus metų. Taigi ryžiai laikomi viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų.
Šiandien ryžiai yra antri daugiausiai apdorojami grūdai pasaulyje ir pagrindinis pusės pasaulio gyventojų energijos šaltinis.
Ryžiai į Europą buvo atvežti VII-VIII amžiuje, kai arabai okupavo Ispaniją ir Portugaliją. Nuo tada jie paplito po visą žemyną.
Rytuose kaip derlingumo simbolis ryžiai lydi jaunųosius jau daugelį amžių, tradiciškai ant jų metami per religines ceremonijas.
Portugalijoje, skirtingai nei daugumoje kitų Europos valstybių, ryžiai yra vienas svarbiausių mitybos pargindų, per metus vienas žmogus jų suvartoja apie 15 kg. Būdama maža gamintoja, Portugalija importuoja 45% visų suvartojamų ryžių.
Ryžiai yra labai svarbus komponentas portugališkoje virtuvėje, galima sakyti beveik privalomas prie žuvies ir mėsos patiekalų. Kaip pagrindinis patiekalas ryžiai gali būti paruošiami šimtais skirtingų būdų. Žinomiausi yra ryžiai su jūrų gėrybėmis, su antiena, su pupelėmis, su pomidorais, su daržovėmis ir ypač su menke, nes būtent šis patiekalas sujungia du tradiciškiausius portugališkos virtuvės komponentus.
O BACALHAU
Os portugueses descobriram o bacalhau no século XV, na época das grandes navegações. Precisavam de produtos que não fossem perecíveis, que suportassem as longas viagens, que levavam às vezes mais de 3 meses de travessia pelo Atlântico. Fizeram tentativas com vários peixes da costa portuguesa, mas foram encontrar o peixe ideal perto do Pólo Norte. Foram os portugueses os primeiros a ir pescar o bacalhau na Terra Nova ( Canadá ), que foi descoberta em 1497. Existem registros de que em 1508 o bacalhau correspondia a 10% do pescado comercializado em Portugal.
O bacalhau foi imediatamente incorporado aos hábitos alimentares e é até hoje uma de suas principais tradições. Os portugueses são os maiores consumidores de bacalhau do mundo, chamado por eles carinhosamente de "fiel amigo".
Durante muitos anos o bacalhau foi um alimento barato, sempre presente nas mesas das camadas populares. Após a 2ª Guerra Mundial, com a escassez de alimentos em toda a Europa, o preço do bacalhau aumentou, restringindo o consumo popular. Ao longo dos anos foi mudando o perfil do consumidor do bacalhau, podendo dizer-se que hoje em dia sendo o mais tradicional dos alimentos portugueses, é também um dos mais prestigiados no país.
Actualmente Portugal importa praticamente todo o bacalhau que consome, da Noruega. Tal como o arroz, o bacalhau pode ser cozinhado de mil e uma maneiras. Sã famosos o bacalhau cozido com batatas, o bacalhau com natas, o bacalhau à Gomes de Sá, o bacalhau recheado com presunto e muitos outros.
MENKĖ
Portugalai menkę atrado XV amžiuje, didžiųjų kelionių metu. Jiems reikėjo negendančių produktų, kurie atlaikytų ilgas keliones Atlanto vandenynu, kartais trunkančias net ilgiau nei 3 mėnesius. Išbandę keletą Portugalijos pakrantėse sugaunamų žuvų rūšių, galiausiai netoli Šiaurės ašigalio jie atrado idealią žuvį. Portugalai buvo pirmieji pradėję žvejoti menkę 1497 metais atrastoje Terra Novoje (Kanada). Yra išlikę įrašai, rodantys, kad 1508-taisias menkė sudarė 10% Portugalijoje parduodamos žuvies.
Menkė greitai tapo valgymo įpročių dalimi ir iki šiandien išliko viena svarbiausių tradicijų. Visame pasaulyje portugalai suvartoja daugiausia menkės, švelniai jų vadinamos „ištikimu draugu“.
Daugelį metų menkė buvo pigus maistas, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo, esant maisto trūkumui visoje Europoje, menkės kaina išaugo ir apribojo jos vartojimą. Bėgant metams pasikeitė pats vartotojas ir šiandien menkės patiekalai yra ne tik vieni tradiciškiausių Portugalijoje, bet ir vieni prestižiškiausių.
Šiuo metu Portugalija importuoja beveik visą menkę, kuri yra suvartojama Norvegijoje. Kaip ir ryžiai, menkė gali būti paruošiama tūkstančiu ir vienu būdu. Žinomiausios yra kepta menkė su bulvėmis, menkė su grietinėle, menkė „Gomes de Sá“, menkė įdaryta kumpiu ir daug kitų.
O arroz é um velho amigo da humanidade. Originária da Ásia, essa planta aquática de delicados grãos brancos teve o seu cultivo iniciado possivelmente na Índia, há cerca de 5 mil anos. Por isso, o cultivo de arroz é considerado um dos mais antigos da história.
Hoje, o arroz é o segundo cereal mais produzido do mundo e a principal fonte de energia de metade da população mundial.
O cereal foi introduzido na Europa nos séculos VII e VIII, com a ocupação árabe de Espanha e Portugal. A partir daí, passou a ser conhecido em todo o continente.
Símbolo da fecundidade no Oriente, o arroz acompanha a saga dos recém-casados há séculos, tradicionalmente atirado sobre os noivos nas cerimónias religiosas.
Em Portugal, contrariamente à maioria dos países europeus, o arroz é uma das bases da alimentação da população, com um consumo anual per capita de cerca de 15 Kg. Sendo um pequeno produtor, Portugal importa 45% do arroz que consome.
A presença do arroz na culinária portuguesa é muito significativa, sendo considerado quase o acompanhamento obrigatório de peixe e carne. Como prato principal, encontram-se, poderemos dizer, centenas de variantes. São famosos o arroz de marisco, o arroz de pato, o arroz de feijão, o arroz de tomate, o arroz de legumes e mesmo o arroz de bacalhau que junta num só, dois dos mais tradicionais alimentos portugueses.
RYŽIAI
Ryžiai jau seniai žinomi ir naudojami žmonių. Kilęs iš Azijos šis vandeninis augalas baltomis granulėmis greičiauisiai buvo pradėtas kultivuoti Indijoje jau prieš maždaug 5 milijonus metų. Taigi ryžiai laikomi viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų.
Šiandien ryžiai yra antri daugiausiai apdorojami grūdai pasaulyje ir pagrindinis pusės pasaulio gyventojų energijos šaltinis.
Ryžiai į Europą buvo atvežti VII-VIII amžiuje, kai arabai okupavo Ispaniją ir Portugaliją. Nuo tada jie paplito po visą žemyną.
Rytuose kaip derlingumo simbolis ryžiai lydi jaunųosius jau daugelį amžių, tradiciškai ant jų metami per religines ceremonijas.
Portugalijoje, skirtingai nei daugumoje kitų Europos valstybių, ryžiai yra vienas svarbiausių mitybos pargindų, per metus vienas žmogus jų suvartoja apie 15 kg. Būdama maža gamintoja, Portugalija importuoja 45% visų suvartojamų ryžių.
Ryžiai yra labai svarbus komponentas portugališkoje virtuvėje, galima sakyti beveik privalomas prie žuvies ir mėsos patiekalų. Kaip pagrindinis patiekalas ryžiai gali būti paruošiami šimtais skirtingų būdų. Žinomiausi yra ryžiai su jūrų gėrybėmis, su antiena, su pupelėmis, su pomidorais, su daržovėmis ir ypač su menke, nes būtent šis patiekalas sujungia du tradiciškiausius portugališkos virtuvės komponentus.
O BACALHAU
Os portugueses descobriram o bacalhau no século XV, na época das grandes navegações. Precisavam de produtos que não fossem perecíveis, que suportassem as longas viagens, que levavam às vezes mais de 3 meses de travessia pelo Atlântico. Fizeram tentativas com vários peixes da costa portuguesa, mas foram encontrar o peixe ideal perto do Pólo Norte. Foram os portugueses os primeiros a ir pescar o bacalhau na Terra Nova ( Canadá ), que foi descoberta em 1497. Existem registros de que em 1508 o bacalhau correspondia a 10% do pescado comercializado em Portugal.
O bacalhau foi imediatamente incorporado aos hábitos alimentares e é até hoje uma de suas principais tradições. Os portugueses são os maiores consumidores de bacalhau do mundo, chamado por eles carinhosamente de "fiel amigo".
Durante muitos anos o bacalhau foi um alimento barato, sempre presente nas mesas das camadas populares. Após a 2ª Guerra Mundial, com a escassez de alimentos em toda a Europa, o preço do bacalhau aumentou, restringindo o consumo popular. Ao longo dos anos foi mudando o perfil do consumidor do bacalhau, podendo dizer-se que hoje em dia sendo o mais tradicional dos alimentos portugueses, é também um dos mais prestigiados no país.
Actualmente Portugal importa praticamente todo o bacalhau que consome, da Noruega. Tal como o arroz, o bacalhau pode ser cozinhado de mil e uma maneiras. Sã famosos o bacalhau cozido com batatas, o bacalhau com natas, o bacalhau à Gomes de Sá, o bacalhau recheado com presunto e muitos outros.
MENKĖ
Portugalai menkę atrado XV amžiuje, didžiųjų kelionių metu. Jiems reikėjo negendančių produktų, kurie atlaikytų ilgas keliones Atlanto vandenynu, kartais trunkančias net ilgiau nei 3 mėnesius. Išbandę keletą Portugalijos pakrantėse sugaunamų žuvų rūšių, galiausiai netoli Šiaurės ašigalio jie atrado idealią žuvį. Portugalai buvo pirmieji pradėję žvejoti menkę 1497 metais atrastoje Terra Novoje (Kanada). Yra išlikę įrašai, rodantys, kad 1508-taisias menkė sudarė 10% Portugalijoje parduodamos žuvies.
Menkė greitai tapo valgymo įpročių dalimi ir iki šiandien išliko viena svarbiausių tradicijų. Visame pasaulyje portugalai suvartoja daugiausia menkės, švelniai jų vadinamos „ištikimu draugu“.
Daugelį metų menkė buvo pigus maistas, tačiau po Antrojo Pasaulinio karo, esant maisto trūkumui visoje Europoje, menkės kaina išaugo ir apribojo jos vartojimą. Bėgant metams pasikeitė pats vartotojas ir šiandien menkės patiekalai yra ne tik vieni tradiciškiausių Portugalijoje, bet ir vieni prestižiškiausių.
Šiuo metu Portugalija importuoja beveik visą menkę, kuri yra suvartojama Norvegijoje. Kaip ir ryžiai, menkė gali būti paruošiama tūkstančiu ir vienu būdu. Žinomiausios yra kepta menkė su bulvėmis, menkė su grietinėle, menkė „Gomes de Sá“, menkė įdaryta kumpiu ir daug kitų.
Sem comentários:
Enviar um comentário