Interview with Mr. Nuno Guimarães

July 4, 2008 Lietuvos Rytas, priedas "Sostinė"

Portugalo lietuviškas šaltis negąsdina

POŽIŪRIS. Vilniuje kelerius metus gyvenantis pietietis jaučia sostinę gaubiančią taikos ir ramybės atmosferą

Rūta NAVALINSKAITĖ
2008-07-04

Portugalas Nuno Guimaraesas pirmąsyk į Lietuvą atvyko prieš penkerius metus atostogauti, tačiau likimas viską pasuko savaip. Įsimylėjęs šalį jis nusprendė čia pasilikti ilgesniam laikui.

Statybų inžinieriaus specialybę turintis portugalas iš pradžių Vilniuje savo žiniomis ir patirtimi dalijosi rekonstruojant istorinius pastatus.

Bet jį netrukus patraukė lietuvių ir portugalų kultūrinis bendradarbiavimas. Šiuo metu N.Guimaraesas dirba atstovu kultūrai Portugalijos ambasadoje ir Vilniaus universiteto studentams dėsto portugalų kalbą.

Jo manymu, Lietuva ir Portugalija turi daug panašumų tiek kultūriniu, tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektais.
Dėstytojas taip pat pastebėjo, kad geriau pramokę jo dėstomos kalbos lietuviai portugališkai kalba beveik be akcento.

- Kodėl nusprendėte pasilikti Vilniuje?

- Pirmą kartą atvykęs į Lietuvą čia nuostabiai praleidau laiką. Įsimylėjau šalį ir nusprendžiau pradėti čia dirbti su savo asmeniniu projektu, kurio pagrindinis tikslas buvo suartinti Lietuvą ir Portugaliją, padėti lietuviams geriau pažinti portugalų kultūrą.

O ir Portugalijoje prieš penkerius metus informacijos apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis buvo labai mažai.

Po poros su puse metų Vilniuje buvo atidaryta Portugalijos ambasada. Čia dirbti atvykęs ambasadorius netrukus sužinojo, kad yra toks pakvaišęs portugalas, dirbantis su kultūriniais projektais, ir netrukus pakvietė mane bendradarbiauti.

Tuo pat metu sudariau sutartį su Lisabonoje įsikūrusiu Camoeso institutu ir čia pradėjau dėstyti portugalų kalbą.

- Kuo žavi gyvenimas Vilniuje?

- Pirmiausia – ypatinga miesto ramybe. Vos atvykęs iškart pajutau Vilnių gaubiančią taikią ir ramią atmosferą. Nepaprastai gera vasarą mieste matyti šeimas su vaikais lėtai vaikštinėjančias gatvėmis, žmones, besiilsinčius parkuose po medžiais.

Manau, lietuviai jaučia ypatingą ryšį su gamta. Jūs gyvenate ne šalia jos, o kartu su ja. Tai išties nuostabu.

- Ko labiausiai pasigendate Lietuvoje?

- Dažniausiai žmonės dėl to nustemba, tačiau tikrai ne gerų orų. Man yra įdomi žiema Lietuvoje, aš mėgstu sniegą ir nebijau šalčio.

Žinoma, sunkiausia gyventi toli nuo šeimos. Todėl maždaug kas pusantro mėnesio keliauju namo į Porto miestą, kur gyvena mano tėvai.

Kartais grįžtu vos savaitgaliui ir vėl skrendu atgal į Lietuvą. Vilnius yra jau tretieji mano namai, nes gimiau ir iki dešimties augau Afrikoje, Mozambike, kuris tuomet buvo Portugalijos kolonija.

Taip pat Lietuvoje man trūksta ypatingos žuvies, kurią mes vadiname „bakaljau“. Tai menkių šeimos žuvis, labai populiari Portugalijoje. Jai paruošti mes žinome šimtus būdų. Kiekvieną kartą grįždamas stengiuosi šiek tiek jos atsigabenti į Lietuvą.

- Ar turite Vilniuje mėgstamą vietą?

- Nors pats esu katalikas, kaip ir 90 procentų portugalų, tačiau čia labai mėgstu apsilankyti kurioje nors iš Vilniaus cerkvių.

Tai nėra susiję su religija. Mane tiesiog labai traukia jų architektūra, o interjeras yra tiesiog stulbinantis.

Man patinka, kad Vilnius yra nedidelis miestas. Labai daug galima pamatyti tiesiog vaikštinėjant pėsčiomis.

- Ką manote apie lietuviškus valgius?

- Man patinka lietuvių virtuvė. Mėgstu viską, išskyrus tą šaltą sriubą – šaltibarščius.

Kaip vieną iš Lietuvos ir Portugalijos panašumų galėčiau paminėti tradicinius valgius. Žinoma, gyvenantys pajūryje portugalai valgo daugiau žuvies, tačiau toliau nuo kranto įsikūrę žmonės dažnai gamina kiaulienos patiekalus su bulvėmis.

Taigi valgydamas lietuvišką maistą nuolat randu su kuo palyginti skonį.

- Dėstote portugalų kalbą. Ar atsiranda daug norinčių ją išmokti?

- Vilniaus universiteto studentai gali ją pasirinkti studijuoti pusmetį kaip laisvąjį dalyką.

Vos tik prasideda priėmimas, visos vietos prisipildo akimirksniu. Tai puikus ženklas, kad suinteresuotų išmokti kalbėti portugališkai netrūksta.

Dėstydamas portugalų kalbą aš taip pat studentams daug pasakoju apie mūsų šalies kultūrą, rengiu DVD koncertų peržiūras, muzikos vakarus, rodau filmus.

Kartais paskaitose apsilanko svečių iš Portugalijos. Jie bendrauja su studentais, rengia diskusijas.

Visai neseniai ambasadorius pasirašė labai reikšmingą bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu, pagal kurią portugalų kalba universitete tampa oficialia. Tikimės, jog tai palengvins sąlygas studentams pasirinkti šį kursą ir skatins portugalų kultūros sklaidą.

- Ar gali šios kalbos mokytis ne Vilniaus universiteto studentai?

- Ambasada taip pat organizuoja portugalų kalbos kursus visiems vilniečiams. Šiemet juos baigė 15 žmonių, kurie ruošiasi važiuoti dirbti ar mokytis į Portugaliją. Taip pat kalbos nori išmokti entuziastai, kurie tiesiog žavisi portugalų kultūra.

- Ar sunku lietuvius išmokyti portugališkai?

- Lietuvių kalbos garsai yra panašūs į portugalų kalbos, galbūt todėl geriau jos išmokę studentai portugališkai kalba beveik be akcento.

Turbūt sudėtingiausia yra išmokti daiktavardžių gimines ir studentai jas nuolat painioja. Pavyzdžiui, knyga portugališkai yra vyriškos giminės daiktavardis, o namas – moteriškos.

Kartais dėstydamas pamirštu, kad tai – mano darbas.

Dirbti su studentais man yra daugiau malonumas nei pareiga. Priimu tai kaip savo misiją.