.JPG)
O programa ECO EUROPA da televisão portuguesa SIC, esteve em Janeiro na Lituânia tendo feito o seu programa nº17. Este programa ecologista apresenta 3 reportagens: uma sobre a construção de casas amigas do ambiente, a segunda é uma entrevista com a euro deputada Margarita Starkeviciute e a última apresenta uma reportagem sobre o aterro sanitário de Vilnius, com um curioso sistema para espantar pássaros. Tudo isto, pode agora ser visto aqui:
Televizijos SIC programa, pavadinta ECO EUROPA, sausy lankėsi Lietuvoje, kur nufilmavo savo 17-tą laidą. Ši programa apie ekologiją pristato 3 reportažus: vieną apie aplinkai „draugiškų“ namų statybą, antrą – interviu su Europos Parlamento nare Margarita Starkevičiūte ir paskutinį apie Vilniaus atliekų sąvartyną su ydomia sistema paukščiams atbaidyti. Visa tai galima pamatyti čia:
(translation: Giedrė Liutkevičiūtė)
sábado, 21 de março de 2009
sábado, 14 de março de 2009
Exposição "Conselhos..." / "Patarimai..." (3)
Pasaulis baigia ištirpti!Įteikite vaikams dovaną
Suteikite jiems vilties žaisti „sausai“...
Apsaugokite savo pasaulį!!!
(Rosita Saukaitė)
Rūpinkis savo gerais draugais!(Violeta Vinckevičiūtė)
Atsisėsk ir pamąstyk apie motiną žemę.
Atsisėsk ir pamąstyk apie motiną žemę. Kad nesikeistų klimatas, važinėk dviračiu!
Pradėk nuo savęs ir perduok savo draugams.
Automobiliams – ne!
(Romantė Šilytė)
Šypsokis, ir pasaulis šypsosis su tavimi!
Šypsokis, ir pasaulis šypsosis su tavimi!(Ugnė Grinkevičiūtė)
7 Maravilhas - Ilha de Moçambique / 7 stebuklai - Mozambiko sala
Ilha de Moçambique
Moçambique - África
A ilha de Moçambique está situada na Costa Oriental da África, a norte de Sofala, mede apenas 2,5 Km de comprimento, e tem 1,5 Km na sua máxima largura.
Localiza-se à entrada de uma baía, ficando a aproximadamente a 3 Km de terra. Vasco da Gama esteve aqui em 1498, quando da sua primeira viagem para a Índia, mas a ocupação portuguesa só teve início em 1506.
Este pedaço de chão africano conserva o mais importante conjunto artístico de origem portuguesa, anterior ao século XX, em toda a África.
Tal facto deve-se, por um lado, à sua posição estratégica, para apoio às navegações entre a Europa e a Ásia, e também ao facto de aqui ter estado o Governo de Moçambique até final do século XIX.
À primeira fortaleza construída foi dado o nome de São Sebastião. As obras demoraram muito, nomeadamente por falta de mão de obra especializada e também de materiais, e em 1581 ainda continuavam. O fortim de Santo António e o forte de Sáo Lourenço, são outras das defesas construídas na ilha.
Um espaço privilegiado é a Praça da Alfândega, ainda hoje é a principal praça da cidade, com um coreto no meio, um belíssimo jardim, e dotada de admiráveis candeeiros franceses de estilo Arte Nova.
Uma das ruas mais interessantes é a Rua da Carreira, com edifícios de boa traça, contínuos, com arcadas no piso térreo a comunicar com lojas, permitindo a circulação com comodidade, sem que os transeuntes tenham de suportar o sol intenso ou a chuva impiedosa.
Quanto à arquitectura religiosa, sabemos que em 1636 já existiam as igrejas de São Sebastião (dentro da fortaleza), a Matriz ou Sé, a igreja da Companhia de Jesus, a dos padres de São Domingos, a da Misericórdia, e as capela de Nossa Senhora do Baluarte, de Santo António e da Nossa Senhora da Saúde
A capela de Nossa Senhora do Baluarte é a mais antiga construção que se conserva na ilha de Moçambique. É de estilo Manuelino e foi mandada construir em 1522.
O mais importante conjunto de edifícios religiosos da ilha é a igreja e colégio da Companhia de Jesus. A data da sua fundação não é muito fácil de determinar, mas sabemos que os jesuítas já aqui estavam em 1603, onde abriram uma escola a pedido dos habitantes locais.
A igreja de Nossa Senhora da Saúde mantém-se de pé, embora profundamente alterada.
O Palácio do Governo está instalado no edifício do antigo Colégio da Companhia de Jesus, que foi adaptado, ao longo de várias campanhas de obras, para as suas novas funções. A sua grande fachada é imponente, praticamente sem elementos ornamentais. O edifício organiza-se em torno de um pátio, onde foi criada uma escada de aparato com dois lanços, para dar monumentalidade à entrada da residência do governador-geral. O recheio é excelente, com mobiliário e tudo o mais que serviu o último governador que aqui residiu.
Localiza-se à entrada de uma baía, ficando a aproximadamente a 3 Km de terra. Vasco da Gama esteve aqui em 1498, quando da sua primeira viagem para a Índia, mas a ocupação portuguesa só teve início em 1506.
Este pedaço de chão africano conserva o mais importante conjunto artístico de origem portuguesa, anterior ao século XX, em toda a África.
Tal facto deve-se, por um lado, à sua posição estratégica, para apoio às navegações entre a Europa e a Ásia, e também ao facto de aqui ter estado o Governo de Moçambique até final do século XIX.
À primeira fortaleza construída foi dado o nome de São Sebastião. As obras demoraram muito, nomeadamente por falta de mão de obra especializada e também de materiais, e em 1581 ainda continuavam. O fortim de Santo António e o forte de Sáo Lourenço, são outras das defesas construídas na ilha.
Um espaço privilegiado é a Praça da Alfândega, ainda hoje é a principal praça da cidade, com um coreto no meio, um belíssimo jardim, e dotada de admiráveis candeeiros franceses de estilo Arte Nova.
Uma das ruas mais interessantes é a Rua da Carreira, com edifícios de boa traça, contínuos, com arcadas no piso térreo a comunicar com lojas, permitindo a circulação com comodidade, sem que os transeuntes tenham de suportar o sol intenso ou a chuva impiedosa.
Quanto à arquitectura religiosa, sabemos que em 1636 já existiam as igrejas de São Sebastião (dentro da fortaleza), a Matriz ou Sé, a igreja da Companhia de Jesus, a dos padres de São Domingos, a da Misericórdia, e as capela de Nossa Senhora do Baluarte, de Santo António e da Nossa Senhora da Saúde
A capela de Nossa Senhora do Baluarte é a mais antiga construção que se conserva na ilha de Moçambique. É de estilo Manuelino e foi mandada construir em 1522.
O mais importante conjunto de edifícios religiosos da ilha é a igreja e colégio da Companhia de Jesus. A data da sua fundação não é muito fácil de determinar, mas sabemos que os jesuítas já aqui estavam em 1603, onde abriram uma escola a pedido dos habitantes locais.
A igreja de Nossa Senhora da Saúde mantém-se de pé, embora profundamente alterada.
O Palácio do Governo está instalado no edifício do antigo Colégio da Companhia de Jesus, que foi adaptado, ao longo de várias campanhas de obras, para as suas novas funções. A sua grande fachada é imponente, praticamente sem elementos ornamentais. O edifício organiza-se em torno de um pátio, onde foi criada uma escada de aparato com dois lanços, para dar monumentalidade à entrada da residência do governador-geral. O recheio é excelente, com mobiliário e tudo o mais que serviu o último governador que aqui residiu.
MOZAMBIKO SALA
MOZAMBIKAS – AFRIKA
MOZAMBIKAS – AFRIKA
Mozambiko sala yra rytinėje Afrikos pakrantėje, į šiaurę nuo Sofalos, 2,5 km ilgio ir daugiausia 1,5 km pločio.
Ji plyti prie įėjimo į įlanką, maždaug už 3 kilometrų nuo kranto. Vasco da Gama čia atvyko1498-taisiais, per savo pirmają kelionę į Indiją, tačiau portugalų okupacija prasidėjo tik 1506-taisiais.
Šis žemės gabalėlis išlaikė svarbiausią iki XX amžiaus portugalų meno palikimą Afrikoje.
Taip yra visų pirma dėl strateginės jo pozicijos rengiant keliones tarp Europos ir Afrikos bei dėl to, jog Mozambiko valdžia čia buvo įsikūrusi net iki XIX amžiaus pabaigos. Pirma čia pastatyta tvirtovė buvo pavadinta San Sebastiano vardu. Jos statybos užtruko itin ilgai dėl specialistų ir medžiagų trūkumo. Kitos dvi salos tvirtovės gavo Santo António ir Sáo Lourenço vardus.
Svarbiausia saloje yra “Muitinės aikštė” su pakyla viduryje, gražiu sodu ir nuostabiais prancūzų moderniojo meno šviestuvais.
Viena ydomiausių - Carreira gatvė, su ištisine virtine gražiausių kontūrų namų, kurių pirmojo aukšto arkados jungiasi su parduotuvėmis, taip apsaugodamos praeivius nuo intensyvios saulės ar lietaus ir sudarydamos galimybes patogiam judėjimui.
Kalbant apie religinę architektūrą, žinome, kad 1636-taisiais jau egzistavo San Sebastiano bažnyčia (tritovės viduje), Katedra, Jėzaus bendruomenės bažnyčia, Šventųjų sekmadienių kunigų bažnyčia, Vargšų prieglaudos bažnyčia bei Baluarte motinos, Šventojo Antonio ir Sveikatos motinos koplyčios.
Baluarte motinos koplyčios konstrukcija yra seniausia išlikusi Mozambiko saloje. Ji pradėta statyti 1522-taisiais, manuelino stiliumi.
Svarbiausias religinių statinių junginys saloje yra Jėzaus bendruomenės kolegija ir bažnyčia. Nėra lengva nustatyti jų pastatymo datą, tačiau žinoma, kad jėzuitai čia lankėsi jau 1603-čiaisiais ir salos vietinių gyventojų prašymu atidarė mokyklą.
Sveikatos motinos bažnyčia vis dar stovi, tačiau žymiai pakitusi.
Valdžios rūmai yra įrengti buvusios Jėzaus bendruomenės kolegijos pastate, kuris per keletą metų darbo buvo pritaikytas naujoms funkcijoms. Jo įspūdingas fasadas praktiškai neturi jokių dekoratyvinių elementų. Pastatas supa kiemą, o dvejos laiptų eilės suteikia monumentiškumo generalinio gubernatoriaus rezidencijos įėjimui. Vidus įrengtas puikiai, su baldais ir viskuo kitu, ką naudojo paskutinis čia gyvenęs gubernatorius.
Ji plyti prie įėjimo į įlanką, maždaug už 3 kilometrų nuo kranto. Vasco da Gama čia atvyko1498-taisiais, per savo pirmają kelionę į Indiją, tačiau portugalų okupacija prasidėjo tik 1506-taisiais.
Šis žemės gabalėlis išlaikė svarbiausią iki XX amžiaus portugalų meno palikimą Afrikoje.
Taip yra visų pirma dėl strateginės jo pozicijos rengiant keliones tarp Europos ir Afrikos bei dėl to, jog Mozambiko valdžia čia buvo įsikūrusi net iki XIX amžiaus pabaigos. Pirma čia pastatyta tvirtovė buvo pavadinta San Sebastiano vardu. Jos statybos užtruko itin ilgai dėl specialistų ir medžiagų trūkumo. Kitos dvi salos tvirtovės gavo Santo António ir Sáo Lourenço vardus.
Svarbiausia saloje yra “Muitinės aikštė” su pakyla viduryje, gražiu sodu ir nuostabiais prancūzų moderniojo meno šviestuvais.
Viena ydomiausių - Carreira gatvė, su ištisine virtine gražiausių kontūrų namų, kurių pirmojo aukšto arkados jungiasi su parduotuvėmis, taip apsaugodamos praeivius nuo intensyvios saulės ar lietaus ir sudarydamos galimybes patogiam judėjimui.
Kalbant apie religinę architektūrą, žinome, kad 1636-taisiais jau egzistavo San Sebastiano bažnyčia (tritovės viduje), Katedra, Jėzaus bendruomenės bažnyčia, Šventųjų sekmadienių kunigų bažnyčia, Vargšų prieglaudos bažnyčia bei Baluarte motinos, Šventojo Antonio ir Sveikatos motinos koplyčios.
Baluarte motinos koplyčios konstrukcija yra seniausia išlikusi Mozambiko saloje. Ji pradėta statyti 1522-taisiais, manuelino stiliumi.
Svarbiausias religinių statinių junginys saloje yra Jėzaus bendruomenės kolegija ir bažnyčia. Nėra lengva nustatyti jų pastatymo datą, tačiau žinoma, kad jėzuitai čia lankėsi jau 1603-čiaisiais ir salos vietinių gyventojų prašymu atidarė mokyklą.
Sveikatos motinos bažnyčia vis dar stovi, tačiau žymiai pakitusi.
Valdžios rūmai yra įrengti buvusios Jėzaus bendruomenės kolegijos pastate, kuris per keletą metų darbo buvo pritaikytas naujoms funkcijoms. Jo įspūdingas fasadas praktiškai neturi jokių dekoratyvinių elementų. Pastatas supa kiemą, o dvejos laiptų eilės suteikia monumentiškumo generalinio gubernatoriaus rezidencijos įėjimui. Vidus įrengtas puikiai, su baldais ir viskuo kitu, ką naudojo paskutinis čia gyvenęs gubernatorius.
(translation: Giedrė Liutkevičiūtė)
7 Maravilhas - Convento do Carmo, Angola / 7 stebuklai – Karmo vienuolynas, Angola
Convento do CarmoLuanda, Angola - África
A presença dos portugueses na região que constitui actualmente Angola está atestada desde o tempo do reinado de D. João II, durante as viagens exploratórias de Diogo Cão ao então mais importante Reino do Congo.
Em 1574, Paulo Dias de Novais foi enviado para Angola, como capitão e governador. Criou aldeias com 100 famílias europeias, e em 1576 instalou-se no local onde hoje se ergue Luanda.
A cidade de São Paulo de Luanda nasceu assim no morro que tem este nome e onde se construiu a principal fortaleza, o Palácio do Governo, a Misericórdia e o Colégio da Companhia de Jesus. Durante o século XVII a cidade conheceu um desenvolvimento assinalável.
A igreja de Nossa Senhora do Carmo, incluindo um convento da ordem dos “carmelitas” e um hospício, foi construída entre 1660 e 1689,
Desapareceu entretanto, uma parte significativa das instalações conventuais, não sendo possível ver agora mais do que a igreja, o claustro e dependênccias envolventes mais próximas. Ainda assim este é o conjunto de arquitectura religiosa mais importante de Angola, não só pela qualidade da estrutura, mas também pelo recheio que conserva.
A igreja é muito simples, com um plano de nave única e capela-mor quadrangular e funda. A fachada é lisa, com empena triangular, e possui um grande portal ligado a um nicho onde foi colocada uma imagem de Nossa Senhora. No interior, coberto pelas abóbadas de meio canhão do corpo e da cabeceira, com uma excepcional pintura plenamente barroco, destaca-se o conjunto de azulejos do século XVIII e o retábulo da capela-mor, da mesma época e estilo.
Em 1574, Paulo Dias de Novais foi enviado para Angola, como capitão e governador. Criou aldeias com 100 famílias europeias, e em 1576 instalou-se no local onde hoje se ergue Luanda.
A cidade de São Paulo de Luanda nasceu assim no morro que tem este nome e onde se construiu a principal fortaleza, o Palácio do Governo, a Misericórdia e o Colégio da Companhia de Jesus. Durante o século XVII a cidade conheceu um desenvolvimento assinalável.
A igreja de Nossa Senhora do Carmo, incluindo um convento da ordem dos “carmelitas” e um hospício, foi construída entre 1660 e 1689,
Desapareceu entretanto, uma parte significativa das instalações conventuais, não sendo possível ver agora mais do que a igreja, o claustro e dependênccias envolventes mais próximas. Ainda assim este é o conjunto de arquitectura religiosa mais importante de Angola, não só pela qualidade da estrutura, mas também pelo recheio que conserva.
A igreja é muito simples, com um plano de nave única e capela-mor quadrangular e funda. A fachada é lisa, com empena triangular, e possui um grande portal ligado a um nicho onde foi colocada uma imagem de Nossa Senhora. No interior, coberto pelas abóbadas de meio canhão do corpo e da cabeceira, com uma excepcional pintura plenamente barroco, destaca-se o conjunto de azulejos do século XVIII e o retábulo da capela-mor, da mesma época e estilo.
Karmo vienuolynas
Luanda, Angola
Portugalų pasirodymas dabartinės Angolos teritorijoje siekia karaliaus D. João II laikus bei Diogo Cão tiriamąsias keliones į svarbiausią Kongo karalystę.
1574-taisiais metais Paulo Dias de Novais buvo pakviestas į Angolą kaip kapitonas ir gubernatorius. Jis įkūrė kelias gyvenvietes su 100-tu šeimų iš Europos, o 1576-taisiais įsikūrė dabartinėje Luandoje. Taip gimė Luandos San Paulo miestas, pavadintas kalvos, ant kurios buvo pastatytas vardu, su pagrindine trivtove, Valdžios rūmais, Vargšų namais ir Jėzaus bendruomenės koledžu. XVII-tame amžiuje miestas žymiai išplito.
Karmo Dievo motinos bažnyčia, karmelitų vienuolynas ir ligoninė buvo pastatyti tarp 1660-tųjų ir 1689-tųjų metų. Didelė statinių dalis išnyko, išskyrus bažnyčią, vienuolyno atodangą bei jo artimiausius priestatus. Vis dėlto šie statiniai kartu yra svarbiausia Angolos religinė architektūra, ne tik dėl stuktūros kokybės, bet ir dėl išlikusio vidinio apstatymo.
Bažnyčia yra labai paprasta, teruri vieną patalpą ir stačiakampio formos koplyčią. Fasadas tiesus, su trikampiu kraigu ir dideliu paradiniu įėjimu, virš kurio yra niša su Dievo motinos atvaizdu. Viduje dar yra išlikus koplyčios klebonija ir to paties amžiaus bei stiliaus XVIII amžiaus plytelės su išskirtine baroko tapyba, apgobtos autentiškais sklaitais.
Luanda, Angola
Portugalų pasirodymas dabartinės Angolos teritorijoje siekia karaliaus D. João II laikus bei Diogo Cão tiriamąsias keliones į svarbiausią Kongo karalystę.
1574-taisiais metais Paulo Dias de Novais buvo pakviestas į Angolą kaip kapitonas ir gubernatorius. Jis įkūrė kelias gyvenvietes su 100-tu šeimų iš Europos, o 1576-taisiais įsikūrė dabartinėje Luandoje. Taip gimė Luandos San Paulo miestas, pavadintas kalvos, ant kurios buvo pastatytas vardu, su pagrindine trivtove, Valdžios rūmais, Vargšų namais ir Jėzaus bendruomenės koledžu. XVII-tame amžiuje miestas žymiai išplito.
Karmo Dievo motinos bažnyčia, karmelitų vienuolynas ir ligoninė buvo pastatyti tarp 1660-tųjų ir 1689-tųjų metų. Didelė statinių dalis išnyko, išskyrus bažnyčią, vienuolyno atodangą bei jo artimiausius priestatus. Vis dėlto šie statiniai kartu yra svarbiausia Angolos religinė architektūra, ne tik dėl stuktūros kokybės, bet ir dėl išlikusio vidinio apstatymo.
Bažnyčia yra labai paprasta, teruri vieną patalpą ir stačiakampio formos koplyčią. Fasadas tiesus, su trikampiu kraigu ir dideliu paradiniu įėjimu, virš kurio yra niša su Dievo motinos atvaizdu. Viduje dar yra išlikus koplyčios klebonija ir to paties amžiaus bei stiliaus XVIII amžiaus plytelės su išskirtine baroko tapyba, apgobtos autentiškais sklaitais.
(translation: Giedrė Liutkevičiūtė)
Exposição "Conselhos..." / "Patarimai..." (2)
Šiukšlėms – ne!Išgelbėkite mūsų pasaulį!
Pasaulis sako ačiū...
(Sima Vaškelytė)
Žaisk!(Rūta Navardauskaitė)
Išmokite kalbėti portugališkai! Atraskite portugalų kultūrą
Klausykitės portugališkos muzikos
Žiūrėkite portugališkus filmus
Paragaukite portugališko maisto
Ateikite ketvirtadienį 16 val. į Portugalijos ambasadą sužinoti daugiau
(Eglė Šilytė)
Prašome netrukdyti(Evelina Taškina)
quarta-feira, 11 de março de 2009
Festival Internacional do Chocolate - Óbidos / Tarptautinis Šokolado festivalis – Óbidos
Os mais gulosos vão ficar a sonhar com Óbidos e com o seu Festival Internacional do Chocolate, depois de lerem e apreciarem as belíssimas esculturas de chocolate que aqui apresentamos...De 5 a 15 de Março, as ruas desta vila medieval portuguesa, situada 75 Km ao norte de Lisboa, transformam-se em verdadeiras montras de bolos e bombons que todos podem provar e comprar.
Para os mais pequenos, a "Casa de Chocolate das Crianças" oferece actividades lúdicas e pedagógicas e uma cozinha para prepararem algumas receitas.
Os adultos podem frequentar cursos de culinária em que o chocolate é sempre o ingrediente-base, assistir a concursos para profissionais de pastelaria como o "Chocolatier do Ano" e o "Concurso internacional das Receitas de Chocolate", e apreciar as esculturas de chocolate, verdadeiras obras de arte.
Alguns restaurantes locais associam-se ao evento disponibilizando ementas especiais onde o ingrediente privilegiado será o Chocolate.
Perskaitę šią žinią ir pamatę nuotraukas su nuostabiomis šokolado skluptūromis, didžiausi smaližiai pradės svajoti apie Óbidos (Portugalijos miestas) ir jo Tarptautinį Šokolado festivalį...
Nuo kovo 5 iki 15 dienos šio miestelio, esančio 75 km nuo Lisabonos, gatvės virsta tikromis vitrinomis, pilnomis saldainių ir pyragaičių, kuriuos galima ragauti bei pirkti.
Patiems mažiausiems „Vaikų šokolado namas“ siūlo pramoginę ir švietėjišką veiklą, kartu su virtuve šokolado receptams paruošti.
Suaugusieji gali išklausyti kulinarijos kursų, kuriuose pagrindinis ingridientas yra šokoladas, taip pat dalyvauti konditerijos profesionalų konkursuose, tokiuose kaip „Metų šokolado gamintojas“ ir „Tarptautinis šokolado receptas“ bei grožėtis šokolado skulptūromis – tikrais meno šedevrais.
Kai kurie vietiniai restoranai prisideda prie renginio, pateikdami specialų meniu, kuriame pagrindinis ingridientas, be abejo, yra šokoladas.
Nuo kovo 5 iki 15 dienos šio miestelio, esančio 75 km nuo Lisabonos, gatvės virsta tikromis vitrinomis, pilnomis saldainių ir pyragaičių, kuriuos galima ragauti bei pirkti.
Patiems mažiausiems „Vaikų šokolado namas“ siūlo pramoginę ir švietėjišką veiklą, kartu su virtuve šokolado receptams paruošti.
Suaugusieji gali išklausyti kulinarijos kursų, kuriuose pagrindinis ingridientas yra šokoladas, taip pat dalyvauti konditerijos profesionalų konkursuose, tokiuose kaip „Metų šokolado gamintojas“ ir „Tarptautinis šokolado receptas“ bei grožėtis šokolado skulptūromis – tikrais meno šedevrais.
Kai kurie vietiniai restoranai prisideda prie renginio, pateikdami specialų meniu, kuriame pagrindinis ingridientas, be abejo, yra šokoladas.
(translation: Giedrė Liutkevičiūtė)
Subscrever:
Mensagens (Atom)
