Kodėl lietuviai švenčia savo tūkstantmetį? / Porque é que os Lituanos comemoram o seu Milénio?

A Milda Leonaviciute, aluna de Português da Universidade de Vilnius, inicia hoje a sua colaboração neste blog, trazendo-nos factos históricos da Lituânia. Vamos por certo aprender belas histórias deste país... Prestemos então atenção...

Milda Leonavičiūtė, Vilniaus universiteto portugalų kalbos studentė, šiandien pradeda bendradarbiauti šiame blog’e, pateikdama istorinius faktus apie Lietuvą... Taigi tikrai sužinosime daug gražių šios šalies istorijų. Prašome jūsų dėmesio...

2009-ieji metai tokie ypatingi todėl, kad Lietuva turi dvigubą progą švęsti. Ji ne tik yra Europos kultūros sostinė. Šiemet Lietuva švenčia savo tūkstantmetį. Tad kas gi nutiko prieš tūkstantį metų? 1009-ųjų metų žiemos pabaigoje vyskupas misionierius Brunonas Kverfurtietis (taip pat žinomas kaip Brunas ir Bonifacas) su savo palyda pasiekė Lietuvos ir Kijevo Rusios pasienį. Jam pavyko atversti į krikščionybę Netimerą, „lietuvių karalių“. Brunonas, su Netimero sutikimu, sumetė medinius stabus į ugnį. Misionierius buvo bandomas ugnimi, taip įrodė, kad pagonių dievai nėra tokie galingi, koks yra krikščionių Dievas. Tačiau 1009 vasario 14-ąją (arba kovo 9-ąją) Netimero brolis, Zebedenas, nukirto Brunonui galvą ir įmetė ją į upelį, o jo palydą išžudė. Netrukus po Brunono mirties, jis, kartu su palyda, buvo paskelbtas kankiniu ir netrukus kanonizuotas. Šis įvykis vienu sakiniu buvo įrašytas Kvedlinburgo analuose (Vokietija). Svarbiausia, tai buvo pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Šios eilutės Lietuvą Europai ir pasauliui pristatė ne pačiu prestižiškiausiu būdu, bet nuo tada lietuviai buvo atrasti kaip tokie. Pasak šiuolaikinio lietuvių istoriko, Alfredo Bumblausko, Brunonas atrado Lietuvą kaip Kolumbas atrado Ameriką.

Iliustracijų komentarai:
a) Kvedlinburgo analų eilutės sako: „šventasis Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje, pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių nukeliavo į dangų“.
b) Freskos, vaizduojančios Brunono misiją ir mirtį, XVII amžiuje florentiečio Paloni ištapytos Pažaislio vienuolyno (Kaunas) kupole ir skliautuose.

(Milda Leonavičiūtė)

O ano 2009 é muito especial para a Lituânia por duas razões: primeiro, Vilnius é a Capital Europeia da Cultura, segundo – este ano a Lituânia comemora o seu milénio. O que aconteceu há mil anos atrás? No fim do ano 1009, no inverno, o bispo missionário Brunonas Kverfurtietis (também conhecido como Brunas ou Bonifacas), chegou à fronteira entre a Lituânia e Kiev Russia com a sua comitiva. Ele conseguiu convencer Netimeras – duque da Lituânia – a adoptar o cristianismo e queimar os ídolos de madeira. O Missionário foi testado com fogo, e provou que os deuses pagãos não são tão poderosos como o Deus cristão. Entretanto, no dia 14 de Fevreiro (ou 9 de Março) de 1009 o irmão do Netimeras – Zebedenas – matou a comitiva toda de Brunonas, cortou-lhe a cabeça e atirou-a a um rio. Pouco depois da morte do Brunonas, ele e os seus companheiros, foram reconhecido como mártires, e canonizados. Este evento foi descrito numa única frase no Anuário de Kvedlinburg (Alemanha). Embora não sendo prestigiosa, esta foi a primeira menção do nome da Lituânia em fontes escritas, apresentando assim a Lituânia para à Europa e ao mundo. Segundo o historiador lituano moderno Alfredas Bumblauskas, o Brunonas descobriu a Lituânia como o Colombo descobriu América.

Comentários das ilustrações:
a) No Anuário de Kvedlinburg pode ler-se: "O santo Brunonas, também conhecido como Bonifacijus, o arcebispo e monge, no segundo ano da sua conversão, foi morto por pagãos com os seus 18 companheiros na fronteira entre a Rússia e a Lituânia (Lituae).
b) Os frescos que representam a missão e a morte do Brunonas, foram pintados no século XVII por Paloni de Florença, na cúpula e abóbadas do Mosteiro de Pažaislis (Kaunas).

(translation: Giedrė Liutkevičiūtė)