Vilnius – žaliai balta sostinė / Vilnius - a capital branco-esverdeada

Pasak legendos, po medžioklės Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas užmigo ties Vilnios upe ir susapnavo ant kalno staugiantį didžiulį geležinį vilką. Žynys Lizdeika paaiškino sapno prasmę: čia stovės sostinė, o vilko staugimas reiškia, kad garsas apie ją sklis po visą pasaulį. Gediminas ant kalno pastatė pilį, suteikė jai Vilniaus vardą ir perkėlė čia sostinę iš Trakų. Pirmasis miesto paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose taip pat susijęs su Gediminu – jis Vilnių mini savo laiškuose Hanzos miestams, popiežiui ir Europos valdovams 1323 – 1324 m. 1387 m. Vilnius gavo Magdeburgo (savivaldos) teises ir sparčiai plėtojosi. 1579 m. įkurtas universitetas, o tai prisidėjo prie Vilniaus, kaip žydų kultūros centro Šiaurės Europoje, susiformavimo. XVII-XVIII a. miestas nukentėjo nuo karų su Rusija ir Švedija. Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo jis priklausė Rusijos imperijai. 1919 m. keletui mėnesių sukurta avantiūristinė Lietuvos–Baltarusijos valstybė su sostine Vilniumi, o 1919 – 1939 m. Vilnius buvo okupuotas Lenkijos. Antrojo pasaulinio karo metais Vilnius ėjo iš rankų į rankas sovietams, naciams ir lietuviams, kol 1944 m. sostinę ir visą Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Nuo 1990 m. Lietuva tampa nepriklausoma valstybe su savo istorine sostine Vilniumi. 2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine ir kviečia pasigrožėti unikalia įvairių kultūrų ir religijų harmonija alsuojančiu senamiesčiu, vienu didžiausių Europoje, kuris 1994 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Pastaruoju metu vilniečiai vis dažniau savo miestą vadina žaliai balta sostine – ne vien dėl puikiai tarpusavyje derančių kraštovaizdžio ir architektūros, bet ir dėl tokių pačių Vilniaus futbolo klubo spalvų.

Seguindo a lenda, após um dia de caça, o Grão-Duque da Lituânia Gediminas adormeceu ao pé do rio Vilnia e sonhou que um enorme lobo de ferro uivava em cima dum monte. O feiticeiro Lizdeika explicou-lhe o significado do sonho: a capital deveria ser estabelecida no sítio onde uivava o lobo, e o seu uivar significava que todo o mundo o ouviria, a partir desta cidade. Gediminas construiu um castelo em cima do monte, deu-lhe o nome de Vilnius e para lá mudou a capital do reino que se encontrava em Trakai. O nome Vilnius foi mencionado nos anos 1323 e1324 nas cartas que Gediminas escreveu para a cidade de Hanza, para o Papa e governadores da Europa. Em 1387 Vilnius recebeu os direitos de Magdeburbo (direitos de município) e rapidamente se desenvolveu. Em 1579 os jesuítas estabeleceram a universidade e assim contribuíram para a formação de Vilnius como o centro cultural dos judeus no Norte da Europa. Nos séculos XVII e XVIII a cidade foi afectada pelas guerras com a Rússia e a Suécia. A partir de 1795 até à Primeira Guerra Mundial, Vilnius pertenceu ao Império Russo. O estado da Lituânia e Bielorussia com a capital Vilnius, estabelecido em 1919 durou só uns meses. Entre os anos 1919 e 1939 Vilnius foi ocupado pela Polónia. Nos anos da Segunda Guerra Mundial Vilnius passou de mão em mão, soviéticos, nazistas e lituanos até ter sido ocupado pela União Soviética. Em 1990 a Lituânia tornou-se novamente um estado independente com a sua capital histórica Vilnius.
Em 2009 Vilnius é a Capital Europeia da Cultura. No centro histórico da cidade, um dos maiores da Europa e que em 1994 foi incluído na Lista do Património Cultural Mundial da UNESCO, pode apreciar a exclusiva harmonia entre a variedade de culturas e religiões. Recentemente os cidadãos de Vilnius chamam à sua cidade a capital branco-esverdeada - não só por causa da combinação perfeita da paisagem e arquitectura, mas também por causa das cores do clube de futebol de Vilnius.

texto: Milda Leonaviciute

tradução: Giedrė Liutkevičiūtė